Kada?
Baltojo kaspino festivalis vyksta kasmet, lapkričio 25 – gruodžio 10 dienomis, kai visame pasaulyje vyksta tarptautinė akcija „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“. Baltasis kaspinas, akcentuojamas festivalio pavadinime ir simbolikoje, pasaulyje visuotinai atpažįstamas kaip smurto atsisakymo ir įveikimo simbolis, todėl jo populiarinimas Lietuvoje padeda visuomenei susitelkti šios problemos sprendimui.

Kur?
Pagrindiniai Baltojo kaspino festivalio renginiai vyksta Kaune, tačiau kiekvienais metais stengiamės įtraukti ir renginių kituose Lietuvos miestuose. Jei turite idėją festivalio renginiui jūsų mieste – susisiekite.

Kas organizuoja?
Baltojo kaspino festivalį nuo pat jo įkūrimo 2010-aisiais organizuoja Labdaros ir paramos fondo FRIDA komanda ir savanoriai, tačiau jis neįvyktų be kultūros ir meno sričių atstovų bei organizacijų, valstybinių įstaigų, kitų NVO, organizacijų, verslo įmonių bei pavienių asmenų bendradarbiavimo, pagalbos ir paramos. Festivalis dažniausiai neturi pastovaus finansavimo, pirmiausia, dėl savo „nepatogios“ temos, su kuria nenori sietis nei verslas nei kitos organizacijos, ir antra, dėl savo tarpdiscipliniškumo, kuris yra jo stiprybė ir unikalumo priežastis. Tačiau socialinėms problemoms spręsti skirto finansavimo negauna, nes yra laikomas labiau kultūriniu renginiu, o parama kultūriniams renginiams neskiriama dėl „per didelio socialinio fokuso“. Todėl labai vertiname kiekvieną savanorio valandą ir kiekvieną eurą, kurį skiriate. Norėdami bet kokiu būdu ar forma prisidėti prie Baltojo kaspino festivalio organizavimo – susisiekite.

Kas vyksta?
Baltojo kaspino festivalio renginiai – įvairių žanrų, vykstantys skirtingose erdvėse: parodos, instaliacijos, filmų peržiūros, spektakliai, performansai, koncertai, konferencijos, interkatyvios paskaitos, kūrybinės dirbtuvės ir t.t. Tokia įvairovė – dalis Baltojo kaspino festivalio koncepcijos, nes siekiame perduoti pagrindinę jo žinutę bei skatinti diskusijas ir kritinį mąstymą kuo įvairesnėse auditorijose.

Kodėl reikalinga smurto lyties pagrindu prevencija Lietuvoje?
Smurtas mūsų visuomenėje vis dar yra įsišaknijęs nuostatose ir tapęs savotiška „kultūrine norma“ („muša, nes myli“). Per metus policija į iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje vyksta per 50 tūkstančių kartų (t.y. apie 150 kartų per dieną!) ir tai tėra tik ledkalnio viršūnė, nes tyrimų duomenimis apie 60 procentų nukentėjusiųjų pagalbos net nesikreipia. 85 procentai nukentėjusiųjų yra moterys, taip pat nukenčia arba smurto liudininkais tampa kartu su jomis gyvenantys vaikai (tuo pačiu ir jie traumuojami), bet blogiausia, kad policijos įsikišimas problemos toli gražu neišsprendžia, ji dažnai jau būna įsisenėjusi – nutraukti smurto ratą iš jo išeiti reikalauja milžiniškų pastangų ir drąsos nukentėjusioms bei didelių išteklių iš pagalbą teikiančių organizacijų. Smurto prieš moteris kaštai tenka visiems Lietuvos gyventojams. EIGE paskaičiavo, kad per metus šie kaštai Lietuvoje sudaro 650 mln. eurų (į šią sumą įeina nedarbingumas, paslaugos ir kiti aspektai) – tai neatleistinas lėšų švaistymas. Sumažinę smurto prieš moteris mastus, šiuos pinigus galėtume sutaupyti ir investuoti į kitų socialinių problemų sprendimą. Deja, mūsų valstybė daugiau pastangų deda į pagalbos nukentėjusioms nuo smurto sistemą, bet vis dar neskiria reikiamo dėmesio smurto artimoje aplinkoje prevencijai (tiek retorikos, tiek finansuojamų programų prasme), o tai skaudžiai atsilieps ateities perspektyvoje, nes nuolat „gesinti gaisrus“ yra ir brangiau, ir mažiau efektyvu, negu užkirsti kelią ugnies įsižiebimui.

Kodėl prevenciją vykdome per kultūrą ir meną?
Pagrindinė smurto lyties pagrindu priežastis yra lyčių nelygybė, patriarchalinės lyčių normos ir stereotipais grįstos kultūrinės nuostatos. Jų neįmanoma pakeisti kokiu nors tiesioginiu būdu – didaktiniu, moralizuojant ar taikant baudžiamąsias priemones. Todėl smurto lyties pagrindu prevencija nėra ir negali būti greitas veiksmas. Vienintelis, nors ir lėtas būdas – atrasti inovacijas per kūrybinius procesus, taip kuriant naujus socialinių santykių bei bendradarbiavimo modelius. Todėl pagrindinę prevencinę (smurtauti skatinančių nuostatų keitimo) veiklą organizuojame per kultūrinius renginius. Jų įvairovė padeda pritraukti skirtingas visuomenės grupes, o nestandartine menine kalba prabilus apie socialinę problemą, lengviau išjudina sustabarėjusius stereotipus.

Kuo dar išskirtinis Baltojo kaspino festivalis?
Festivalio renginių metu ne tik didiname profesionaliojo meno prieinamumą visoms visuomenės grupėms, bet ir skatiname tarpsritinį dialogą, keitimąsi gerąja patirtimi tarp pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims teikiančių profesionalų (socialinės, sveikatos bei teisėsaugos srities specialistų, nevyriausybininkų), o asmenis, su juo susidūrusius, skatiname kreiptis pagalbos.