Lietuvoje kasmet registruojama apie 300–400 seksualinių nusikaltimų. Tai trečias blogiausias rezultatas ES. Ir tai – tik ledkalnio viršūnė. Pagalbos kreipiasi tik viena iš penkių nukentėjusių moterų, vos vienas iš dešimties nukentėjusių vyrų. Nes bijo būti apkaltintos (-i). Nes netiki teisingumu. Nes sistema jų negina.

Sunku patikėti, bet:

• Vaikus internete viliojantys nusikaltėliai gali jaustis saugūs – Lietuvoje jie bausmių beveik niekada nesusilauks;
• Kad įrodytų patirtą seksualinį smurtą, nekentėjusysis ( -ioji) turi įrodyti, kad tinkamai priešinosi, nors dažniausia reakcija į seksualinį smurtą yra sustingimas;
• Už seksualinį priekabiavimą darbe baudžiama, jei priekabiauja vadovas (-ė).  Jei tai daro kolega (-ė), tokio priekabiavimo Lietuvos baudžiamasis kodeksas nelaiko nusikaltimu;
• Seksualinis smurtas prieš vaikinus / vyrus laikomas ne tokiu rimtu nusikaltimu kaip smurtas prieš mergaites / moteris;
• Seksualinis priekabiavimas viešose vietose geriausiu atveju laikomas viešosios tvarkos pažeidimu.

Tokia situacija nusikaltėliams leidžia išvengti atsakomybės. Tokia situacija tildo žmones, patyrusius seksualinį smurtą ar priekabiavimą.

Išgirskime juos dabar. Laikas nustoti teisinti smurtautojus – laikas aiškiai kriminalizuoti vaikų viliojimą internete, įvesti laisvanoriško sutikimo principą, atsisakyti pavaldumo ryšio, apibrėžiant seksualinį priekabiavimą darbe, bausti už seksualinį priekabiavimą viešose vietose, sulyginti bausme už seksualinį smurtą prieš vyrus / berniukus ir moteris / mergaites.

Spausk ir pasirašyk: blogaiyrablogai.lt